Kadangi praėjusį kartą leidau sau labai išsiplėsti, teko pasilaikyti šiokius tokius papildomus komentarus sau, tačiau juos dabar norėčiau išsakyti. Todėl be dar didesnių įžangų, apie pirmąją Noble Blood: islands sesiją:
Visų pirma, žaidimas man labai patiko. Gan neseniai buvo keletas sesijų, kurios man atrodė kaip neišbaigtos ar prastesnės, bet būtent šį kartą tokio jausmo nebuvo. Visą žaidimą man patiko tai ką mačiau, sakiau ir girdėjau. Na ir vėlavom pradėt tik pusvalandį.
Jeigu reikėtų vertinti pagal kažkokius kriterijus, tai sakyčiau, jog man patinka kaip ir kur link rutuliojasi siužetas ir kokios yra jo tikėtinamiausios pabaigos.
Sistema, kurios išbandymas ir buvo viena iš pagrindinių sesijos priežasčių man pasirodė visai gerai. Na, tik kartojasi tradicija, kuri sako, kad žaidėjams krenta geriau nei man. Lokys su didele ištverme lengvai nusigeria nuo paruošto gėralo, ir panašiai. O kai meta žaidėjai, tai metimas iškart geresnis. Na, bet taip jau būna, nieko nepadarysiu, tenka tiesiog mažiau mėtyt visokių svarbesnių metimų, arba kiei pakreipiant galimus rezultatus, net jeigu neiškris sėkmių, blogiečio planas pavyksta, tačiau su skylėmis. ;) (jei priešininkai nepateiks jokio iššūkio, niekam nebus įdomu, todėl nelaimingiems npc reikia padėt kartkartėm su dievo pirštu. Apie tai kada nors užkabinsiu, kartu su istorija apie pelkėje savo dienas baigusiu elitiniu žudiku ;) ) Reziumė - sistema veikia, beta versiją galima pašlifuot ir daryt gama.
Veikėjai. Patys veikėjai, kaip sukurti per 15 min, pasirodė daug labiau išbaigti nei sukurti per valandą ar dvi kokiam kitam žaidimui. Manau, kad tam tikrą pagalbą giminių sąrašas priduoda. Apskritai nebuvo kažkokių labai keistų variantų, kaip ir tikėtasi, tam tikros šeimos pasirodė besančios mažiau svarbios, tačiau nemanau, jog sistema nuo to kenčia. Kaip tik, jeigu žaidėjai vis renkasi Raven ir Aligator gimines, mes gauname svarbiausias veiksme dalyvaujančias šeimas, o kitos tėra mažesnės ir neryškios. Natūralu, jog Liūto herbas dažnesnis nei kokio nors Lokio. Gali būti, jog aš klystu sakydamas, jog tokiai sistemai nereikia idealaus šeimų lygiavertiškumo, bet paėmus kad ir nemėgstamus mano gurps vieni skill'ai yra prastesni už kitus žaidimo sąlygomis. Pavyzdžiui žaidžiant modernaus pasaulio rpg kampaniją, sugebėjimas joti yra sunkiau panaudojamas negu vairuoti, bet tai netrukdo turėti abu.
Žaidėjai. Dažna problema, surinkus žmones vienašūviui ar ilgai kelionei po kampaniją, būna prastas vieno ar kito žmogaus pasirinkimas, ypač jeigu pasirodo ryškūs grupės nesiklijavimo požymiai. Šį kartą skųstis negaliu, mat žaidėjai gerai sutarė vienas su kitu, lyg ir nekėlė kažkokių problemų. Galbūt vienintelis minusas, tai žaidėjų nerimtumas keliose situacijose, bet iš kitos pusės aš pats toks, ir dar kad viskas vietoj ir laiku. Na ir nemokam mes žaisti nenueinant nuo stalo, nemokam ;) Bet bandėm. Nors Voracijaus visiems planams tas trukdė, mat daug kas pasiliko lašą informacijos priiminėt sprendimus, minimaliai saugantis nuo galimų pasekmių. Pavyzdys iš pačios sesijos pabaigos, kai buvo nuspręsta Voracijų palikti saloje su belaisviais ir taisomais laivais, jis užsiminė, jog kažką tikrai bandys susitarinėt su belaisviais, na realiai leido suprast, kad pasilieka ne be priežasties sakydamas tik man. Rezultate iškart pasikeitė Lavinijos ir Adrihiel nuomonė leisti jam pasilikti ar ne. Bet realiai smulkmenos. Tačiau jeigu tai būtų dar didesnio konkurencingumo žaidimas, tada jau tikrai tektų nueidinėt nuo stalo.
Aplinka, ir atmosfera. žaista buvo Rikyje, tai aplinka buvo kaip visada, na, o atmosfera, nežinau. Iš tiesų man atrodė, kad visiems bent kažkiek patiko ir kažkokios bendros pastangos smagiai praleist laiką jautėsi, bet kad būtų buvus kažkokia ypatinga atmosfera, tai ne, lyg ir ne. Aišku, atmosfera yra mano terminas, kurį aš naudoju kažkokiam tobulam žaidimui apibūdint, kurios aš pats kol kas nesugebėjau sukurti dar niekada.
Bendrai paėmus, rašyčiau sau silpnoką devynetą. Žaidėjams irgi, tik normalų.
No comments:
Post a Comment