2011 gegužės 28d žaidimas
Mano mintyse formuojantis blogo idėjai, aš maniau čia rašyti apie savo pravestas sesijas ir patiekti du dalykus apie jas. Visų pirma, paprasčiausią atpasakojimą apie veiksmą, o visų antra, pateikti kažkokį viso to komentarą. Tuo pačiu metu toks žaidimų aprašymas ir komentavimas padėtų žaidėjams, ypač po ilgos pertraukos (dvi savaitės yra gan daug) prisiminti kas vyko prieš dvi sesijas.Tačiau pradėjęs rašyti šitą įrašą, prieš keletą dienų, pamačiau, jog norint parašyti veiksmo ataskaitą, man gaunasi pernelyg daug teksto, mat bandau viską aprėpti pernelyg smulkiai. Taigi, nusprendžiau, jog atskirų scenų tikslumu aprašinėti sesijų nesiruošiu, tačiau kažkokį aprašymą ateityje vis tiek pateikinėsiu. Reikės tik save stabdyt ir nesileist į bereikalingas smulkmenas. Šiam kartui, laimei ar nelaimei, pasiliksiu savo juodraštį ir truputėli išsiplėsiu.
Žaidimas buvo suplanuotas, kaip vieno ar dviejų šūvių žaidimas, kelios idėjos jam galvoje sukosi jau ne vieną mėnesį ir taip baigėsi, kad prisėdau sukurti sistemą. Noble Blood sistema jau aprašiau, realiai sesijos tikslas buvo ištestuoti ar ji veikia. Savaitgalis buvo šiek tiek chaotiškas, keletas žmonių išvažiavo, kiti negalėjo ir rezultate žaisti atėjo keturi žmonės. Kaip visada šiek tiek buvo vėlavimo, tačiau pradėta buvo tik pusvalandžiu vėliau.
Pasaulis buvo niekuo neypatingas, labiau parinktas kaip molis žaidimui, paliktas statymui ir plėtimuisi. . Pradžioje tebuvo pasakyta, jog klimatas šiltas, bet dar ne tropinis, ir kad veiksmas vyksta nedidelėse salose, valdomose aristokratų, pakraštyje didoko salyno. Visi žaidėjai – kilmingi ir išdidūs didikai. Technologijų lygis renesansiškas. (Veikėjolapiuose naudojau angliškus herbų pavadinimus, tačiau rašant kartais prasprūsdavo lietuviški, neišsigaskit ;D)
Tada išdalinau tuščius veikėjolapius ir pasakiau, kad man reikia sužinoti visų žaidėjų tėvus. Gan greitai, gal per 15-20 minučių, buvo sukurti keturi veikėjai, visi ganėtinai jauni baronai:
Voracijus – Raven, kuris save garsiai visiems vadino Vvixen giminės nariu,
Adrihel – Aligator, kapitonė prekeivė plaukanti tolimose jūrose,
Ron – Aligator, besididžiuojantis savo kariniu laivynu pasiturintis baronas,
Lavinija de Rinua (?)– Owl, setrganti įkyria, šeimą persekiojančia jūros liga. (Owl veikėjo lapo neturiu, gali būti melagingos informacijos)
Perbėgus akims jų tėvus, susirinko 3 Aligator, 3 Raven, 1 Vixen ir 1 Owl:
Staiga salos įgavo valdovu gimines ir visas veiksmas vyko dviejose salose, viena kurių priklauso Raven grafui, o kita senam Aligator grafui vardu Gatas (Gaatas).
Pastarojo pilyje, o tiksliau, tvirtovėje ant uolų, vyko žiemos sezono pabaigos šventė, kurios metu, kaip bylojo praktiškai visų Raven nešiojami gandai, Gatas turėjo paskelbti Regentą, atsakingą už uolose tarp salų iškilusios karinio laivyno ir įtvirtintų barakų valdymą.
Žaidėjai paskelbė kaip kas atvyko, Voracijus kažkaip labai patogiai jau buvo puotoje, niekam neatkreipus dėmesio į tikslų jo atvykimo laiką, Adrihiel atplaukė su laivais iš prekybinio reiso po tolimas pietų šalis, Ron su savo didžiuliu laivynu atplaukė iškart gavęs kvietimą, o Lavinija buvo liguista išlaipinta uoste, džiaugdamasi radusi žemę. Pradžioje lordas Gatas vėlavo, o įžanginės puotos metu, vyko paprasčiausiais bendravimas ir lažybos. Vos ne iškart Voracijus susilažin su atvykusiu iš šiaurės salų bear Borisu dėl gėrimo varžybų, kuriose niekšiškai sukčiavo išvirdamas kiek panuodytą gėrimą, o abu aligatoriai (Ron ir Adrihiel) stebėjo, kaip jų abiejų bendras pusbrolis Eagle susipyko su jaunu Wolf. Galiausiai visi žaidėjai, ir puotos tolimas svečias iš šiaurės, jau atsigaivelėjęs Borisas sėdo prie stalo, kur turėjo nuspręsti ar patvirtinti dvikovą puotos metu ar ne. Po ilgų
diskusijų vilkui buvo neleista naudoti kardo, o ereliui lanko, ir dvikova tapo imtynėmis. Borisas net atgabeno iš savojo laivo šiaurėje naudojamas metalu pakaustytas pirštines. Komisija isprendusi klausimą išsivaikščiojo kas sau - Adrihiel ėmė siūlyti Borisui ir Voracijui įvairiausių prekių iš dar labiau pietuose esančių kraštų, pelėda nusileido apžiūrėti pilies, o prie Ron prisigretino vietinis Lion ir pabandė užsitikrinti paramą žemės klausimais, jei dabartinis kaimynas pabaigtų savo dienas. Lion Leo siūlė iškilus aplinkybėms, kurių metu Aligator Teo, Rono kaimynas, dingtų ar mirtų, pasidalinti jo žemes, tačiau taip ir negavo garantuoto atsakymo. Tuo pat metu, apačioje, po tvirtove esančioje slaptoje grotoje iš laivelio nežinomu herbu buvo kraunamos dėžės stebint grafui Gatui, o juos savo ruožtu šnipinėjo Lavinija. Laivelis – gan mažas, tačiau su irkluotojais ir gan nedidelėmis burėmis, bei visi juo atplaukę barbarai labai džiugiai į laivą krovė sunkias metalu žvangančias dėžes. Aukščiausias iš jų išmėgino jam Gato įteiktą kardą nusmeigdamas niekam nereikalingą vergą ir tuo puslaukinių vizitas baigėsi. Owl staigiai pakilo į viršų laiptais.
Galiausiai autoritetingosios komisijos vėl prireikė, ir paramą kvečiant į dvikovą pilies šeimininką pabandė užsitikrinti gan jaunas Aligator Teo, pirmiausia prisiartinęs prie Ron, o paskui ir prie Lavinijos, pasakojo, kad radęs įrodymu, jog buvosio regento, jo tėvo mirtis yra grafo kaltė, ir norįs jį iškviesti į dvikovą iki mirties. Tačiau tokiam žingsniui, esant pas grafą namuose, tiesiog būtina komisijos parama. Į pokjalbį prisijungė Voracijus, kuriam Teo, net pažadėjo laivą už paramą. Lavinijai Teo prižadėjo duoti priėjimą prie vietinės bibliotekos, o Ronui peržiūrėti tarpusavio sienas.
Gatas nusileido žemyn ir pasisveikino su svečiais, palinkėjo geros puotos, pranešė, kad vėliau paskelbs svarbų pranešimą ir pakvietė visus pasižiūrėti numatytos dvikovos. Imtynės tarp Eagle Urielio ir jauno Wolf, jau
patvirtintos komisijos. Tačiau, kai tik abu dalyviai įšoko į ringą, Jaunasis Vilkas ėmė svirduliuoti ir išgriuvo ant ringo kraujui bėgant iš nosies. Ir daugiau nebeatsikėlė. O kiek vėliau, praėjus pirminiam šokui, viskas sugrįžo į numatytąsias puotai vėžes, grafas priėmė dovanas, visiems padovanojo po durklą su jų šeimos herbu. Adrihiel padovanojo jauną ir gražią vergę su beždžionėle, Voracijus taip pat, tačiau be beždžionėlės, o su įvairiais aliejais, Lavinija – gražią baltą moters skulptūrą, o Ron atidavė laivą šilkinėmis burėmis. Po dovanų dalies, Gatas pradėjo kalbėti apie regento paskyrimą, bet jam sutrukdė pasiuntinys, pranešantis apie barbarus, puolančius salą.
Greitosiomis buvo suorganizuoti būriai ir laivai, grafas Gatas, nors ir senas būdamas išjojo su savo kariais sausumoje, pasiuntęs savąjį laivyną aplinkui, patį primą, ir liepęs kitiems mobilizuoti pajėgas ir paskyręs kur kas turi vykti, išsiskubino pats pirmasis. Visi baronai, pretendentai į regento poziciją buvo išskirstyti po vietoves. Žaidėjai išvyko ginti arčiausiai prie išsilaipinimo vietos esančio Adrihiel tėvo Aligatoriaus Krono valdomo miesto. Greitai buvo surinkti laivai, nusiustos pajėgos. Lavinija padėjo organizuoti gyventojų ir turtų atitraukimą į tvirtovę, Voracijus padėjo organizuoti žvalgybą, o Ron ir Adrihiel atplugdė savuosius laivus ir sujungė juos su Krono pajėgomis. Deja, bet jūrų mūšyje, nors ir pergalė atrodė pasiekiama, barbarų laivai laikėsi drąsiai ir ilgai, o dar laivynas nematytomis tamsiomis vėliavomis atėjo į pagalbą priešo pusėn ir su dideliais nuostoliais salos
gyventojai gavo trauktis. Visur kitur, buvo pilna liudininkų, teigiančių, jog tai vieni, tai kiti barbarai naudojasi geresniais ginklais ir šarvais nei paprastai.
Viso atsitraukimo sumaištyje kartu su savo pėstininkais į miestą atsitraukęs aligatorius Teo buvo nudurtas peiliu į nugarą, tačiau niekas net nesivargino ieškoti kaltininkų.
Buvo ilgais sprendžiama ką daryti ir nuspręsta, jog yra trys variantai – plaukti į gretimą Raven salą prašyti paramos, plaukti į uolų tvirtovę atsivežti regento laivyno, ar plaukti pas markizą į šiaurę su pagalbos prašymu.
Čia visi išsiskirstė ir išsiplaukiojo į skirtingas puses, Adrihiel dar nebuvo apsisprendusi ar ieškoti pagalbos kitoje saloje, pas motiną, arba plaukti pas markizą, Lavinija ir Voracijus, sala nusprendė pasiekti uostą ir plaukti į regento tvirtovę tarp salų, o Ron buvo pasiryžęs paaukoti dalį laivyno, kad pramušti nežinomų laivų blokadą ir pirmas nuplauktų į tą pačią tvirtovę, teikdamas, jog tas, kuris pirmas nuplauks, jau praktiškai turės rankose regento poziciją.
Kai jungtinis Ron ir Adrihiel laivynas ėmė prasiveržinėti pro barbarus ir nežinomo šeimininko laivus, Adriehiel laivai staigiu manevru paliko Ron laivyno šoną atvirą, kuo priešai iškart pasinaudojo, praleisdami tris išlikusius Adrihiel laivus į plačią jūrą. Ron taip pat sugebėjo prasiveržti, tačiau Adrihiel pokštas jam kainavo pusę laivų, ir jis praplaukė su devyniais.
Lavinija ir Voracijus su keturiomis dešimtimis palydovų prajojo per salą atgal į miesto prie Gato tvirtovės uostą, kur jų iškart nenorėjo įleisti. Ten, prasmukę pro miesto sieną slapta, jie galiausiai išvydo išdidžiai stovintį miesto uoste milžinišką Markizo laivą. Kadangi nepavyko rasti greitų atsakymų jie su dvidešimtimi vyrų įsibrovė vidun, kur vietoj markizo žmonių, surado grafo Gato pavaldinius. Dar tebesant laive, su tamsos priedanga šis išplaukė į jūrą, kur dvidešimt patikimų vyrų sugebėjo paimti įkaitais laivo kapitoną ir tuo pačiu jo šešiasdešimties vyrų įgulą, vos pakankamą valdyti laivui. Pasirodo laivas buvo gabenamas į seną salelę, kur kadaise, jaunas būdamas grafas Gatas, tuo metu dar be jokio titulo, tiesiog paprasčiausias piratas, turėjo užutekį taisyti laivams.
Ron atplaukė į uolų tvirtovę, ir rado ją paimtą, be karių ir be laivų, tik su mūšio pėdsakais ir įtartinu kiekiu negyvų markizo kareivių, kurių ten apskritai neturėjo būti. Apžiūrėjęs tvirtovę ir supratęs, kad nieko nebus, jis grįžo į puolamoje saloje esančias savo valdas ir pradėjo organizuoti gynybą.
Tuo metu Adrihielė gavo audienciją pas savo motiną, negyvenančią su jos tėvu, ir kartu su jos pagalba prišnekino Raven giminę išsiusti pagalbą.
Adrihielės keturi laivai prikimšti Raven pajėgų, sutiko Markizo laivą, kuriame Lavinija Ir Voracijus jau buvo įvedę savo tvarką. Po trumpų derybų buvo nutarta aplankyti Gato seną užutekį negyvenamoje salelėje. Ten, Markizo laivas, turėjo būti perdažytas kitomis spalvomis, tačiau, ne taip kaip buvo planuota Gato pavaldinių, į užutekį jis įplaukė užtaisytais pabūklais ir pilnas Raven kareivių. Kiti laivai laukė prie užutekio žiočių. Markizo didysis laivas, trimis eilėmis patrankų iššovė po salvę į abu iš dviejų jau esančių užutekyje laivų, ir nušlavęs vieno denį nuo vyrų prikabino abordažo kablius. Tačiau pirmasis laivas taikliu šūviu sutrupino vieną iš didžiojo laivo stiebų, pakėlė bures ir išplaukė laukan, padarė rizikingą manevrą praplaukdamas arti uolų ir rifų, iššovė dar keletą šūvių į pasaloje laukiančius laivus ir prasprūdo tolyn.
Visi trys baronai pasitarė ką darys su pora šimtu belaisvių ir dar vienu paimtu laivu, ir buvo nuspręsta markizo didijį laivą dar dieną paremontuoti ir paskui pasiusti pąskui, o su kitais plaukti tiesiai į Grafo salą. Voracijus norėjo pasilikti su remontuojamais laivais, tačiau abi baronienės negalėjo apsispęsti ar galima juo pasitikėti. Galiausiai Voracijus nusprendė nuplaukiant iššokti pro laivo bortą, ir nuplaukti į užutekį kur Raven prižiūrimi belaisviai remontuoja laivą.
Tuo metu Ron, grįžes į artimiausią uostą prie savo valdų, ten rado sumuštą Gato kariuomenę, ir pareikalavo susitikti su senuoju grafu. Audiencijos metu pasakęs savo klausimus dėl mirusių markizo karių tvirtovėje, buvo išvadintas kurstytoju, ir galiausiai išbėgo iš palapinės tik savo apsaugos pagalba. Atsitraukė į savo valdas apšaukęs Gatą išdaviku, ir išsiuntinėjo laiškus vietiniams baronams, kaltindamas Gatą išdavus Markizą. Pradėjo rankioti valdų apsaugos karius, ieškotis samdinių, svarstydamas smūgį nukreiptą prieš grafą, o paskui jau aiškintis su barbarais, vis dar šėlstančiais kitoje salos pusėje. Tiesa, barbarai šį kartą griovė ir degino mažiau nei paprastai, bet galbūt tai buvo tik valstiečių vilties išraiška ganduose.
Tuo sesija ir baigėsi. Tęsinys turėjo vykti prieš tai buvusį savaitgalį, tačiau dar nusikėlė.
Komentaras dar kitame įraše, nes ir taip oj kiek užtruko.
No comments:
Post a Comment