Europos Vardų Įvairovė

arba, kaip "Liučiena priėmė Čiarlzą ir Wilhelmą į svečius"

Šiandieną, vėl šiek tiek apie personažų vardus. Apie tai galima rasti ir „Vardai ir kaip juos lengva pamiršti“
Kadangi amžina žaidimų pusproblemė – jo personažų vardai, šį kartą išbadinėju tam tikrą metodiką, kurios ankščiau nesu taikęs. Vardų sąrašas iš kurio pasitaikiusiems npc personažams parenkamas vardas nėra jokia naujiena, tačiau šį kartą kiekvienai Noble Blood giminei priskyriau po regioną ar šalį (daugmaž iš akies) iš Viduramžių ir Renesanso Europos ir pagal jas parankiojau vardų iš valdovų ir jų žmonų.
Tai pasirodė kiek sudėtingiau nei galvojau.
Visų pirma, pusę Europos valdė Fernandai (italai, ispanai, prūsai) , Charliai Ir Wilhelmai (prancūzai, anglai, vokiečiai, prūsai). Tokie vardai piktybiškai kartojosi per visas gimines. Iš kitos pusės tai tik paryškina tai , kaip visi monarchai ir kilmingieji susimaišę tarpusavyje. Prancuzai turėjo kalvas Luisų/Liudvikų.
Bet ne apie kilmingą kraujomaišą, o apie Noble Blood – manau, nors galiu ir klįsti, jog giminei priskyrus šiokį tokį etninį atspalvį, bus lengviau atskirti vieną giminę nuo kitos ir tuo pačiu tai galėtų tarnauti kaip gairės galvojant personažų vardus žaidėjams. Šalia Michailo, Vladislavo, Boriso ir Zbygnevo lakstanti Lučiena priverčia pakelti antakį.
Todėl čia grubus apmatas regionų ir po keletą vardų kiekvienam jų, kuriuos aš pasirankiojau ir, matyt, naudosiu artimiausiuose Noble Blood žaidimuose. Dalinai šią sistemą jau naudojau žaidimuose apie šiaurę su keletu nukrypimų – dabar gi pasistengiau rasti nišą kiekvienai iš giminių.
Bear – Novgorodo kunigaikščiai - Gleb, Ostomir, Riurik, Davyd, Igor, Oleg, Olga
Wolf – Rusijos/Kijevo tsarai - Michail, Anastasia, Dmitrij, Helena, Ivan, Vasily, Vladimir

Eagle – ATR karaliai ir kunigaikščiai – Jedvyg, Vladislav, Casimir, Krystyna, Salomea, Zbigniew, Zygmund

Aligator – Didžiosios Britanijos monarchai:
Anne, Charles, Edgar, Edward, Elizabeth, Emma, George, Harold, Harold, Henry, Matilda, Victoria

Raven – Prūsijos kunigaikščiai:
Bismark, Albert, Dorothea, Ferdinand, Frederick, Joachim, Luise, Marie, Otto, Sophia, William

Spider – vieninteliai iš už Europos ribų – kalifai iš islamo kalifato. Čia buvo problema su moteriškais vardais, tai teko parankioti šiaip arabiškų vardų:
Aamira, Abdullah, Ahmad, Akram, Al-Hakim, Alisha, Az Zahir, Yasmeen, Khadija, Latafat, Rashid, Taki, Wafi, Zahira

Dragon – italų (Florencijos ir milano) valdovai:
Boso, Piero, Matilda, Lorenzo, Giuliano, Freancesco, Eleanor, Lucrezia, Maria, Giullia, Rosa, Louise

Owl – graikų polių valdovai ir gal koks mąstytojas pusiau netyčia:
Agis, Alexander, Antiogos, Argeia, Audata, Dion, Iphitea, Leonidas, Meda, Myles, Olympia, Philip, Pyrrhos

Vixen – Prancūzijos valdovai:
Armand, Felix, Gaston, Jean, Jeanne, Joan, Jules, Louis, Patrice, Paul, Raymond, Raoul

Horse – Ispanijos karaliai ir kilmingi žmonės:
Alfonso, Armadeo, Carlos, Felipe, Helena, Irene, Isabella, Marcel, Mercedes, Miguel, Pablo, Sofia

Lion – Vardai iš Šv. Romos Imperijos ir šiaip Vokietijos įžymybių sąrašų:
Rudolph, Berengar, Mary, Karl, Bernhard, Adolf, Aususta, Heinrich, Henry, Werner, Fritz, Hans, Emmy

Dar viena fiesta

Arba kaip XXIcentury nieko nespėja

Dar viena RPG fiesta jau nebe už kalnų, o tiesą sakant visai greitai. Vasario 11 dieną, šeštadienį vyks šis renginys, ir vėl važiuos arba nevažiuos žmonės į jį ir bus arba nebus pilna žmonių.

Apskritai trendas paskutiniu metu kaip ir aiškus – žaidėjų mažėja, o meistrų kaip ir iki tol paprastai užtenka, kad būtų po penkis žaidimus per sesiją. Jeigu neklystu, žada būti 12 žaidimų, iš kurių du teks garbė arba gėda meistrauti man.

Paskutinius porą mėnesių nesu nieko meistravęs, tai reikės kiek prisiminti kaip viskas vyksta. Sudėjus su standartiniais pasiaiškinimais, kodėl nėra laiko niekam, šį kartą turiu nuvilti, jog greičiausiai nebus tiek handout‘ų kiek esu įpratęs per fiestą atsinešti ir net jei jų bus, tai jie labai gali būti, jog bus rašyti ranka, o tai nėra pats geriausias dalykas.

Taigi, o ką aš ten galvoju pameistrauti:

Pirmas žaidimas, yra su namūdine Noble Blood sistema, apie kurią tikrai galima surasti šitame puslapyje (na, du mėnesiai tylos nieko nereiškia). Dalinai siužetą kabliuosiu pagal prieš tai žaistus įvykius šiaurėje, todėl jei paruoštukų nebus, bus bent sąrašas visų svarbesnių personų, kuris bent dalinai sutaps su šiame puslapyje talpintu dideliu sąrašu iš prieš tai vykusios fiestos.

Veiksmas suksis apie apsiaustį kalnuose, kurią prižiūri keleto baronų ir baronetų armijos. Kai šiaurėje kažkas užsilipa ant aukščiausiojo kalno ir pasiskelbia karaliumi, dažniausiai jį tiesiog nuneša sušalusį žemyn ir palaidoja kur pakampėje, tačiau šį kartą užsilipęs vyras ne tik kad nesustiro į ledo gabalą, bet ir prikėlė kažką, kas ilgus tūkstančius metų miegojo lede.

Antrasis žaidimas, kuris turėtų vykti naktį, bus pagal nWod taisykles ir pagal old Wod pasaulį. Na, realiai tai bus šiek tik mišinio, ypač taisyklių atžvilgiu, tačiau visa esmė – mėtysim xd10 ir tiek žinių. Abiejuose žaidimuose.

Tam tikri motyvai bus pasiskolinti iš kadaise pradėtos, bet neįsivažiavusios kampanijos apie vilkolakius.

Veiksmas vyks Sietle, tačiau miesto žemėlapių prieš sesiją prašyčiau nenagrinėti – jeigu ir bus žymių ir svarbių vietų, jas ir žinosim. Kitaip tariant labai didelio geografinio tikslumo galima nesitikėti.

O kas atsitiko Sietle, kad viskas pakrypo plaukuotam keturkojui ant uodegos? Viskas paprasta – tiesiog policininkai sugalvojo suimti ne tą žmogų kurį reikia, ir tai jau yra pakankama priežastis tikėtis, jog žmogus bus perkraustytas iš vienutės ten, kur jam reikia būti. Tačiau teritorija nėra sava ir žingsnius teks rinktis saugiai – žaidėjai bus ne itin švaria veikla užsiimantys mirtingieji, kurie dėl tam tikrų giminystės ryšių žino daugiau negu paprasta gatvės liaudis. Ir jie žino, jog suimtasis nelauks daugiau nei savaitę.

Taigi, susitiksime rpg fiestoje. Ji vyks Rikyje, vasario 11 dieną, ir registracija turėtų prasidėti vasario pirmosiomis dienomis, fantastika.lt forume.

Noble Blood priedas

arba "Kaip XXIcentury gyvatės paviksliuką iš kažko pavogė"

dar vienas kiek trumpesnis įrašas. Ilgai sėdėjęs ir galvojęs kaip kilus nepaaiškinamam poreikiui meistrauti keletą Noble Blood žaidimų aš galėčiau dilinti patirties taškus ir panašius dalykus, nusprendžiau sukelti tas mintis ant popieriaus.

Taip atsirado ganėtinai simplistinis veikėjo lapas, na, o tiksliau jo antra pusė.
Kartu su maketavimu aš truputėlį pasielgiau drąsiai ir pasivogiau gyvatės paveiksliuką iš interneto, tačiau kadangi čia visgi asmeninis naudojimas ir aš iš to ne tik kad nesitikiu, bet greičiausiai niekada ir negausiu jokių pinigų, tikiuosi, jog savininkas nesupyks. (Aišku Lietuvoje tas vis tiek niekam nerūpi.)

Norint suprasti apie ką eina kalba, reikėtų pasiieškoti pradinio įrašo apie Noble Blood, ten kabo šioks toks komentaras.

Vienintelis pakeitimas visoje sistemoje, labiau moralinis negu realus, tai pakeisti metimą taip, kad septynetas irgi skaičiuotųsi kaip sėkmė. Tokiu atveju vietoj vidurkio n0,(3) gauname n0.(4) ir žaidėjams nebėra taip liūdna nieko neišmesti.
Jeigu šiek tiek rimčiau, tai manau, jog mesti xd10, kur x yra turimų taškų atitinkamoje skiltyje skaičius (žiūrėti pgr veikėjo lapą) veikia ir yra laiko patikrintas būdas. Sėkmes skaičiuojamos kauliukams iškritus 7, 8, 9 ir 10, bei už kiekvieną 10 metamas papildomas kauliukas. visi metimai atliekami dvikovos principu -> atliekami du metimai, kiekvienas už vieną pusę ir lyginamas sėkmių skaičius. Tai - visa sisteminė dalis.

Kas yra naujoje veikėjolapio pusėje:
Naujoje pusėje yra visų pirma, numatyta galimybė susikurti šeimą, kur reikšmės pradeda turėti ir antra pusė ir pirmagimis (kuris savo ruožtu gali duoti pliusą tik jūsiškiam arba jūsų antros pusės herbo "kuruojamai" sričiai.)
Nedidelis komentaras - Lover gali sutapti su Spouse, bet gali ir nesutapti. Esu įsitikinęs, kad jau vien tai gali sukelti įdomių istorijų kampanijos metu.

History - skiltis skirta surašyti bet kokiems tiesioginiams ir svarbiems įvykiams. Jie dažniausiai kabo ant kurio nors herbo ir jam tiesiog duoda nurodytą pliusą, kuri reiktų perpaišyti į pagrindinį veikėjo lapą. Tai amžinas xp, kuris duodamas pvz už Skerdynes Ant Juodo Tilto (+1 spider or bear)

Servants - tai laikinas ir lengviau dalinamas ir prandamas xp. dažniausiai tai simbolizuoja vieną arba kelis tarnus konkrečiam herbui stiprinti. tai taip pat gali būti kažkokie artefaktai, pavyzdžiui ritualais sustiprintas kardas. Jų efektas tiesiog pakeičia tradicinį reitingą. T.y. apsauginis nepravers jeigu mokate kardo meno daugiau negu 3. Na, aišku, čia reikia vadovautis logika. Jis tokiu atvėju dalyvautų kovoje bei kiek darytų įtaką meistro sprendimui. Bet apskritai tarnų paskirtis yra užpildyti skyles, kur jūsų personažas nėra gabus. (tarnai būna tik 2 arba 3 taškų reitingo)

Title, Army, Land, Enemy, Navy, Treasure ir Spies yra skirti matuoti resursus, kuriais keičiamasi ir kurie prarandami bei gaunami. Jie skirti fiksuoti nuostoliams ir įplaukoms, realiai atitinka daugumos žaidimų "Equipment" skiltį. Kiekvienas taškas simbolizuoja eksponentinį kilimą.
Reitingų dydį gali padėti įsivaizduoti Titulo paaiškinimas:
1 taškas - baronetas
2 - baronas
3 - grafas
4 - markizas
5 - hercogas
6 - karalius
panašia proporcija kyla ir kiti dalykai.

galima pastebėti, jog, pavyzdžiui, Armija lyg ir yra paminėta pagrindiniame lape. Tačiau Liūto herbas išplėstinėje versijoje reiškia armijos dydį žaidimo pradžioje, bei gebėjimą ją pildyti ir atstatyti. O jau konkretus army reitingas nurodo armijos būklę. Tokiu atveju konvertavimas yra taip pat paprastas, norint apskaičiuoti pradinius resursus:
1-3 Liūto herbo taškai atitinka 2 taškus Army
4-6 Liūto herbo taškai atitinka 3 taškus Army
7-9 Liūto -> 4 Army
10-12 Liūto -> 5 Army
6 Army atinka milžiniško dydžio ordas, kurių paprastai joks lordas ar karalius nei taikos nei karo metu neturi.
1 Army - reiškia apsauginius ar armijos užuomazgas, likučius po pralošto mūšio.
(Analogiškai Aligator -> Navy, Dragon -> Treasure, Raven -> Spies)


Taip pat, Noble Blood sistemoje, kelis paskutinius žaidimus naudojau mechaniką, kurios principas - pakeisti neturimą reitingą artimiausiu jo analogu, tiesiog padalinus per pusę.
Taip Owl gali pavaduoti Spider, Spider gali pavaduoti Raven ir panašiai. Svarbu šiuos sprendimus daryti meistrui, o ne žaidėjams.

Tai tiek šį vakarą.

Po rpg fiestos

Fiesta šį kartą buvo vidutinio dydžio, išviso devyni žaidimai. Pačiam teko pažaisti VtM žaidime pagal Houses of the blooded taisykles. Ganėtinai įdomus eksperimentas, tačiau meistro siužetas nusistūmė į šalį labai greitai.

Žaidimas kurį vedžiau pats, naudodamas kažkur šitame tinklaraštyje jau aprašytą sistemą Noble Blood. (Artimiausias įrašas turėtų būti apie tai, kaip šitoje sistemoje veikia xp, arba dar tiksliau, kaip tobulinti veikėjus tarp sesijų) Žaidimas buvo kiek chaotiškesnis nei aš tikėjausi vien dėl to, jog aš draugiškai priglaudžiau nelaimingus žaidėjus, kurių meistras neatvyko. Tai buvo septyni žaidėjai prie stalo, o tai yra mano moralinis maksimumas žaidėjų. Nors aš atsimenu kai žaisdavau pirmuosius dnd, mūsų yra buvę net dvylika, bet tada tiek dėmesio kiekvienam ir yra. Norėčiau atsiprašyt Kristijono, nes jis sudarė įspūdį, jog išėjo po pirmos sesijos ir kai negrįžo iškart, shizzaras greit priglaudėm visus bemeistrius vargetas pas mane ir Kristijonas jau netilpo. (nors aš ir pasiūliau proga pabūt labai minimaliu npc.

Komentarus apie žaidimą jei tokių bus neskaitant to ką aš paprastai parašau fantastikos forume po fiestos čia aš arba nekartosiu, arba parašysiu dar vėliau, o šiandieną tiesiog paviešinu savo užrašus ir pasiriuošimą fiestai.

Pasiruošimą sudarė handoutai, kurių vienas apspręsdavo arba tėvą arba motiną (jų turėjau dvylika, nes tai buvo tiesiog visi (iskyrus porą) svarbiausi ne žaidėjų personažai siužete, tai 7 daviau žaidėjams), o kitas – mentorių arba draugą. Tai buvo skirta tam, jog priskirti žaidėją prie vienos iš keturių pusių (Vilkų, Erelių, Lokių ir Neutralių).

Taigi, visi galimi tėvai ir motinos, du skirtingi draugai,mentoriai ir užsieniečio lapelis:

Grafas Vladas (Vladislavas) (herbas - erelis)

Grafas gyvena nuo neatmenamų laikų erelių giminei priklausančiame slėnyje kalnų pakraštyje. Jo žmona – Jadvyga išdidžiai nešioja pelėdos herbą. Kilus konfliktui tarp grafų Ostomiro Lokio ir Michailo Vilko, Vladas laikėsi neutralumo tol, kol Ostomiras pabandė pasinaudoti perėja tarp kalnų. Vladui atsisakius suteikti praėjimą kariuomenei, grafas lokys pabandė pramušti kelią jėga. Žmonės šneka, kad Vladas pats asmeniškai sužeidė Ostomirą, tačiau pats Vladas net nebuvo mūšio lauke.

Tavo tėvas – Grafas Vladislavas Erelis, mokinęs viską sverti ir laikytis atokumo. Vladas šiuo metu yra Keturių Vėjų Šventykloje kalnuose, deda aukas seniesiems dievams, į derybas pasiuntęs grafienę Jadvygą. Derybų metu – svarbiausia – neutralumas ir tai, jog erelių valdos nesumažėtų.

Sisteminis komentaras: Motina gali būti Pelėda Jadvyga arba apskritai kažkas iš kitos giminės (priminti tai meistrui porą kartų, jei taip atsitiks). Tai tiesiog reikš buvimą pripažintu, bet ne pačiu svarbiausiu grafo vaiku.

Grafienė Jadvyga (herbas - pelėda)

Grafo Erelio Vlado žmona. Atvykusi iš tolimesnių ir šiltesnių kraštų turėjo priprasti prie vietinių papročių ir klimato. Yra pagrindinė Erelio Vlado patarėja, erelių giminei priklausiančiame slėnyje juokaujama, jog grafas tuoj pasikeis šeimos herbą į pelėdos. Konliktui tarp Ostomiro (lokys) ir Michailo (vilkas) įsiplieskiant, pasirūpino, kad slėnis kalnuose ir įvairios perėjos kalnų pakraščiuose būtų akyliau saugomos. (Antroji grafo Vlado žmona, pirmoji seniai numirusi)

Tavo motina – Grafienė Jadvyga Pelėda, vertinanti žinias, stebėjimą ir pasiruošimą. Ji vyksta atstovauti Vladą ir erelių giminę derybose Upių Tvirtovėse. Derybų metu svarbiausia stebėti ir reaguoti taip, jog giminei nebūtų problemų.

Sisteminis komentaras: Tėvas gali būti Erelis Vladas arba apskritai kažkas iš kitos giminės (priminti tai meistrui porą kartų, jei taip atsitiks). Tai tiesiog reikš buvimą pripažintu, bet ne pačiu svarbiausiu grafo vaiku.

Baronetas Zbignevas (herbas - erelis)

Vyriausiasis Erelio Vlado sūnus. Jo motina – mirusi Vilkė, mirusi gimdydama. Zbygniavas – karšo būdo ir mėgsta dvikovas bei turnyrus. Niekada nevaidino labai reikšmingo vaidmens grafo Vlado dvare, tačiau kaip vyriausias ir vienintelis sūnus iš Vlado pirmosios santuokos dar gali sulaukti tėvo dėmesio.

Tavo tėvas – Baronetas Zbignevas Erelis, mokinęs drąsos ir atkaklumo. Jis atvyko į Upių tvirtovę tikėdamasis sudalyvauti turnyre ir stebėti svarbiausios dvikovos tarp vilkų ir lokių atstovų. Derybų metu svarbiausia žiūrėti savęs ir erelių šeimos.

Sisteminis komentaras: Galima „sukčiauti“ ir iš tėvo ateinančius +3 prie Erelio, pakeisti į +2 erelio ir +1 vilko. Galima ir nepakeisti. Prašyčiau informuoti ;)

Baronas Glebas (herbas - lokys)

Mirusio Grafo Ostomiro Lokio sūnėnas, yra vienas iš didžiausių pretendentų į grafo titulą (Grafo vienintelis palikimas – nesantuokinė dukra Mira). Markizui Bismarkui Varnai palaiminus, jo noras gali ir išsipildyti. Baronas Glebas žada asmeniškai dalyvauti dvikovoje, kuri vyks greta derybų. Jo artimiausias konkurentas į lokių Grafo titulą yra Baronas Riurikas, kuris nors ir dvikovoje nedalyvaus, bet bus vienas pagrindinių derybų šnekorių.

Tavo tėvas – Baronas Glebas Lokys. Jis vienas tvirčiausių šio krašto žmonių ir išmokino užsispyrimo ir stabilumo. Derybose svarbiausia, jog nesumažėtų Glebo šansai tapti Grafu Lokiu.

Sisteminis komentaras: Viskas įprastai.

Baronas Riurikas (herbas - lokys)

Mirusio Grafo Ostomiro Lokio sūnėnas, yra vienas iš didžiausių pretendentų į grafo titulą (Grafo vienintelis palikimas – nesantuokinė dukra Mira). Markizui Bismarkui Varnai palaiminus, jo noras gali ir išsipildyti. Baronas Riurikas yra pagrindinis derybų dalyvis atstovaujantis Lokių giminę. Riurikas tikisi derybų metu įrodyti lokių giminei ir Markizui Bismarkui, jog jis vertas grafo titulo. Jo artimiausias konkurentas į lokių Grafo titulą yra Baronas Glebas, kuris dalyvaus dvikovoje Upių Tvirtovėje.

Tavo tėvas – Baronas Riurikas Lokys. Jis vienas labiausiai užsispyrusių žmonių, tačiau taip pat draugiškas ir atsipalaidavęs. Derybose svarbiausia, jog Uostamiestis liktų lokių giminėje.

Sisteminis komentaras: Viskas įprastai.

Baronetė Mira (herbas - lokys)

Mirusio Grafo Ostomiro Lokio vienintelė atžala - nesantuokinė dukra, deja neturinti teisės pretenduoti į grafo titulą. Tačiau jos didikiška kilmė pripažinta dėl jos proto ir jėgos derinio, kuris ją padaro svarbia Lokių giminės nare. Jos pusbroliai Riurikas ir Glebas yra du pretendentai į grafo titulą.

Tavo motina – Baronetė Mira Lokė. Visko pasiekusi savo pastangų dėka, išmokino niekada nenusileisti ir nepasitraukti. Derybose svarbiausia, jog Riurikas ir Glebas vienas kito neužmuštų.

Sisteminis komentaras: Viskas įprastai.

Grafas Michailas (herbas - vilkas)

Grafas Michailas Vilkas buvo pirmasis paskelbęs karą Grafui Ostomirui Lokiui. Tačiau kai atėjo Markizo Bismarko Varnos įsakymas nutraukti beprasmę kovą ir staigiai išspręsti konfliktą kitais būdais, Grafas buvo pirmasis, kuris pasiūlė derybas ir dvikovą, apspręsiančią Uostamiesčio likimą. Jo žmona Grafiena Ana Drakonė meldžiasi už jo saugumą Keturių Vėjų Šventykloje seniesiems dievams.

Tavo tėvas – Grafas Michailas Vilkas, jauniausias, tačiau tvirčiausioje padėtyje esantis Grafas. Jo žemės turtingesnės už kitų ir jeigu Uostamiestis po šimto metų pertraukos atiteks vilkams, gali ateiti laikas suvienytos ir turtingos šiaurės vizijai.

Sisteminis komentaras: Motina gali būti Drakonė Ana arba apskritai kažkas iš kitos giminės (priminti tai meistrui porą kartų, jei taip atsitiks). Tai tiesiog reikš buvimą pripažintu, bet ne pačiu svarbiausiu grafo vaiku.

Grafienė Ana (herbas - Drakonas)

Grafienė Ana Drakonė yra grafo Michailo Vilko žmona. Iš jos tėvo paveldėti turtai ir mokslai sutvirtino Michailo Vilko padėtį šiaurėje. Žmonos prašomas grafas Michailas surado pretekstą paskelbti karą Ostomirui Lokiui. Jeigu Vilkų giminei (reikia suprasti grafui ir grafienei) atiteks Uostamiestis, gali išsipildyti Anos svajonė būti markize ar net kunigaikštiene. Tačiau prekyboje ir ambicijose reikalinga kantrybė. Grafienės pusseserei Katerinai priklauso Upės Tvirtovės.

Tavo motina – grafienė Ana, jauniausia ir turtingiausia grafienė. Išmokinusi kantrybės ir pinigų svarbos. Šiuo metu nuvykusi Į Keturių Vėjų Šventyklą, tikisi sulaukti dievų prielankumo sau ir savo vyrui.

Sisteminis komentaras: Tėvas gali būti Vilkas Michailas arba apskritai kažkas iš kitos giminės (priminti tai meistrui porą kartų, jei taip atsitiks). Tai tiesiog reikš, jog oficialus tėvas vis tiek yra Michailas, nors pikti gandai vis tiek nenustos plaukioti. Tokiu atveju heritage gali būti tik Vilko arba Drakono.

Baronetas Nikolajus (herbas - Vilkas)

Grafienės Anos Drakonės ir Grafo Michailo Vilko vyriausias sūnus. Hercogo patvirtintas Grafo Vilko titulo paveldėtojas. Tačiau nesielgiantis taip, kaip dera būsimam grafui – pernelyg drąsus, įžeidus ir pasiryžęs kautis. Asmeniškai dalyvavo visuose įmanomuose susirėmimuose kare ir prarado porą kairės rankos pirštų.

Tavo tėvas – Baronetas Nikolajus Vilkas, išmokinęs kvėpuoti kartu su kardo kirčiais. Ne pats geriausias ir rūpestingiausias tėvas, tačiau būsimas grafas. Tėvas nusivils, jeigu visų derybų ir dvikovų Upių Tvirtovėse metu nė kartą neištrauksi kardo.

Sisteminis komentaras: heritage gali būti tik Vilko. Tavo amžius yra 15-16 metų.

Baronas Federikas (herbas - Varna)

Baronas Federikas Varnas atvyko iš pietų kraštų, kur yra daug šilčiau negu šiaurės užkampyje, Markizo Bismarko įsakymu, prižiūrėti derybų tarp grafų Vladislavo Erelio, Ostomiro Lokio ir Michailo Vilko. Deja, Ostomiras Lokys mirė dėl žaisdų Federikui dar neatvykus. Markizo siūstoje delegacijoje taip pat vyksta Baronetas Francis Voras.

Tavo tėvas – Baronas Federikas Varnas, atvykęs prižiūrėti ir stebėti visko. Derybų ir Dvikovų metu svarbiausia yra stebėti kitus ir siekti taikos.

Sisteminis komentaras: Viskas įprastai. Paprašyti manęs užsieniečio lapelio.

Baronienė Katerina (herbas - Drakonas)

Baronienei Katerinai priklauso Upės Tvirtovės. Tai – trys bokštai iš kurių vienas yra saloje upės viduryje. Sala ir abu upės krantai yra sujungti tvirtu juodo akmens tiltu, kurio pastatymo laikas neužfiksuotas jokiuose raštuose. Upės Tvirtovės tai šiaurės centras (riba tarp vilkų, erelių ir lokių giminių), kuris visada sugebėdavo išlikti tvirtas ir nepaliestas karo. Baronienė Katerina valdo šį prekybinį kelią ir jos neutralumas buvo derybų veiksmo vietos parinkimo priežastis.

Tavo motina – Katerina Drakonė, vedusi kelis kartus ir turinti gan daug palikuonių. Tai baronienė, kuriai tik šiek tiek trūksta iki Grafienės titulo, tačiau ji niekada jo nesiekė aktyviai, tačiau derybų metu tai gali pasikeisti. Aišku, šiuos gandus žino tik artimiausieji giminaičiai ir vaikai. Jeigu Baronienė Katerina Drakonė gaus Uostamiestį į savo rankas, grafystė garantuota.

Sisteminis komentaras: Viskas įprastai.

Baronetas Francis (herbas - Voras)

Baronetas Francis Voras atvyko iš pietų kraštų, kur yra daug šilčiau negu šiaurės užkampyje, Markizo Bismarko įsakymu, padėti Baronui Federikui prižiūrėti derybų tarp grafų Vladislavo Erelio, Ostomiro Lokio ir Michailo Vilko. Jo rolė visame derybų fone yra niekinė, tačiau Baronetas iš tiesų atvyko tyrinėti Juodojo Tilto jungiančio Upės Tvirtoves.

Tavo tėvas – Baronetas Francis Voras, atvykęs tyrinėti paslėptų šiaurės paslapčių. Jo pirmoji stotelė, tai Upės Tvirtovė, paskui Keturių Vėjų Šventykla. Nors tėvas ir nepasakojo tau visko, žinai, jog jis ieško kažkokio brangakmenio vadinamo Užšalusia Liepsna, tačiau minėti tokius dalykus pirmam nepažįstamiems žmonėm būtu neatsargu.

Sisteminis komentaras: Viskas įprastai. Nesigirti visokiom liepsnom visiems į akis. (Taip, čia buvo nesisteminis komentaras ;D) Paprašyti manęs užsieniečio lapelio.

Tėvas Grigorijus Voras

Keturių Vėjų Šventyklos šventikas

Mentor/Friend pasirinktinai.

DĖMESIO: šis draugas ar mentorius yra ypatingas - Viskas, ką čia perskaitysite slapta kitiems žaidėjams.

Šis šventikas dažniausiai surandamas Keturių Vėjų Šventykloje, arba pėsčias vaikštantis po kaimus ir žmones. Grigorijus Voras žinomas tuo, jog yra atsisakęs barono titulo ir išėjęs tarnauti šventyklose. Kartais Grigorijus apsiima mokyti jaunus kilminguosius.

Vieną dieną jis pasivedė tave į šoną ir pasakė, jog nedidelis randas ant tavo kairės rankos delno, yra žymė, kuri reiškia galimybę valdyti dalinai prarastus kraujo magijos kerus. Ši magija buvo prarasta šimtmečius, tačiau turi atgimti ir Tėvas Grigorijus yra vienas iš ieškančių šio atgimimo ženklų. Tavo žinios šia tema yra labai mažos, tačiau Grigorijus yra skaitęs, jog jeigu „Juodasis Tiltas ims verkti krauju, magija vėl suliepsnos.“ Jeigu pavyks kažką panašaus pamatyti, tokiu atveju jis prašo atvykti į Keturių Vėjų Šventyklą kaip tik įmanoma greičiau.

Baronetas Rasputinas Voras

Senas baronetas be žemių ir turtų, turintis tik žirgą ir jokios šeimos.

Mentor/Friend pasirinktinai.

DĖMESIO: šis draugas ar mentorius yra ypatingas - Viskas, ką čia perskaitysite slapta kitiems žaidėjams.

Baronetas yra gan retas reginys, tačiau lankęsis tavo namuose. Ganėtinai nuobodus pašnekovas pavirto labai susidomėjusiu, kai spaudžiant tau ranką viename iš jo žiedų sublizgėjo nedidelė liepsna (brangakmenio spalvą ir išvaizdą gali pasirinkti pats, jeigu kada iškils koks klausimas). Paprašęs saugoti paslaptį jis tą žiedą padovanojo Tau ir papasakojo, jog tai yra ženklas, jog į pasaulį sugrįžta pamiršta magija.

Yra sena ir pamiršta legenda, jog paskutinis Šiaurės Karalius savo karūną sudegino karščiausiuose magiškose liepsnose ir šią liepsną, parijusią aukso ir rubinų karūną tarsi ji būtu buvusi medinė sušaldė savo širdies krauju. Kodėl karalius tą darė nežinia, tačiau nuo tos dienos iš pasaulio ėmė dingti didžiausios magijos paslaptys, kurių tik likučius yra pavykę išsaugoti. Žiedas žymi, jog Tau lemta naudoti senąsias galias, kai jos bus išlaisvintos.

Jeigu ateis laikas, žiede užsidegs liepsna, kuri parodys kelią prie Užšalusios Liepsnos ir magija vėl atgims. Baronetas džiaugėsi atidavęs žiedą ir gavęs viltį dar jam gyvam esant pamatyti tikrąją magiją.

Užsieniečio lapelis

DĖMESIO: Viskas, ką čia perskaitysite slapta kitiems žaidėjams. (gali būt, kad jūs dviese turit vieną šitą lapelį (tikimybė maždaug 1/11) tokiu atveju atkreipkite dėmesį į žvaigždutes, pasikoreguokite istoriją dviem žmonėms. Jei bus klausimų, galėsim nueit pašnekėt. Jei tikrai būtina. ;)

Kelionės iš pietų metu, laivai pateko į nedidelę audrą. Kadangi tai Markizo pasiuntinių laivai, lydimi asmeninių Barono Federiko ir Baroneto Francio eskortų, tai maža audra jiems nebuvo baisi. Tačiau audros metu išgirdai keistą balsą, kurio jokie aplinkiniai negirdėjo* pradžioje girdėjosi nepažįstama kalba šnekanti tyliai, girdėjosi degančio laužo garsas, o paskui tai perėjo į tylų bet tvirtą moterišką balsą „Kai tiltas ims verkti krauju, tai žiedas ant pirštų baltų nuves jus link vartų, o ten karaliaus ranka ir širdis.“ Po to audra ėmė rimti ir supratai, kad akimirkai buvai praradęs sąmonę. Baronetas Francis buvo vienintelis, kuris apskritai kažkiek pasidomėjo šituo incidentu ir paprašė neskleisti jokių bereikalingų gandų, mat vienintelis karalius yra Pietuose, Tolimam Salyne ir Markizas Bismarkas tikrai nebūtų patenkintas visokiom nesąmonėmis. Francis paprašė, jog įvykus kažkam panašaus būtų gerai, jog būtent jam būtų pranešama apie įvykius, nes Baronui Federikui teks rūpintis Derybomis ir Taika.

Daugiau nieko keista kelionės metu nenutiko.

Draugą ir ar mentorių galima pasirinkt laisvai (tinka ir Federikas Varnas ir Francis Voras).*

Kadangi septyni žaidėjai reikalavo išnaudoti viską ką turėjau, Užsieniečio lapelį būtinai gavo du žmonės ir turėjo pasirinkti vienas kitą kaip draugą arba mentorių.

RPG fiestai artėjant

arba, Ką tokio XXIcentury meistraus rpg fiestoje

Kadangi ganėtinai nenumaldomai artėja rpg fiesta, tenka sukt galvą ką, kur ir kaip reikės meistrauti per ją. Tai ir privedė mane prie šiandienos įrašo kuris tikriausiai bus ganėtinai trumpas, tačiau gali baigtis visaip.
Pirmiausia, nežinantiems, kas per padaras yra tos rpg fiestos, noriu tiesiog pasakyt, kad tai tradicinis renginys, kai žmonės susirenka pažaisti rpg. Dažniausiai vyksta kokie 5 žaidimai vienu metu, padalinti per dvi ar tris sesijas. Paskutines fiestas yra atsiradusi tradicija vietoj sekmadieninės sesijos, kai daug žmonių nebeateina ir apskritai susidomėjimas nukrenta, daryti naktinę sesiją.
Šios sesijos tvarkaraštis dar nėra paskelbtas, tačiau tai tik laiko klausimas, turint omenyje tradicijas, registracija paprastai prasideda dešimt dienų prieš, todėl ji turėtų atsirasti rytoj arba poryt fantastika.lt forume. Pati rpg fiesta vyks šeštadienį, spalio 8 dieną, sesijos greičiausiai prasidės 11 ir 17 ir truks po 5 valandas, kaip visada. Turint omenyje kiek nukritusį fiestų lankomumą, vietų turėtų rastis net neužsiregistravus, tačiau visiškiems naujokams bus idealiai pritaikytas tik vienas ar du žaidimai, tačiau kituose niekas nemes lauk. Ar bus naktinė sesija yra labai įdomus klausimas ir man, tačiau visaip dar gali baigtis.
Na, bet kokiu atveju, fiestai mąstau apie du žaidimus. Tvarkaraštyje tai turėtų pasirodyti kaip „noble blood homebrew“ ir „kažkoks WOD mortals“ ar kažkaip panašiai. Wod planavau nakčiai, bet jeigu jos nebus, gali apskritai gautis, kad šios sesijos nebus.
Visų pirma apie Noble Blood. Noble Blood sistemą galite susirasti šiame pačiame tinklapyje, viename iš senesnių įrašų. Daugiausia kas gali pasikeisti, tai atsirasti keletas papildomų smulkmenų ar pokyčių, apie kuriuos, matyt, nespėsiu informuoti.
Siužetas šiuo metu yra šlifavimo fazėje, tačiau jo pagrindas greičiausiai išliks toks pats. Kalba eis apie trijų šeimų konfliktą kurį sustabdė markizas, pareikalavęs savo vasalų išspręsti viską greitai ir be karo. Tačiau, kai kalba eina apie žemes ir žmones bei paveldėjimus, markizo žodžio gali neužtekti. Ar šis konfliktas dar labiau įsiplieks, ar visgi pavyks sutramdyti gyventojus.
Visi veikėjai – tai Baronetai, suvažiavę kartu su Baronais stebėti kaip spręsis krašto likimas, palaikyti savo feodalų dvikovose ir derybose, o jeigu viskas pasibaigs blogiausiu ir mūšio lauke. Upės Tvirtovėse spręsis šiaurės krašto likimas.
Žaidėjams žinoti nereikia nieko, išskyrus kuriuo galu laikyti pieštuką ir kauliuką ;D Veikėjai bus sukuriami vietoje, su tam tikrais nurodymais. Jeigu spėsiu, bus pridaryta daug (jei nespėsiu - mažiau) mažų kortelių su informacija apie vietinius Baronus ir grafus bei ką reikia žinoti pasirinkus juos vienokioje ar kitokioje pozicijoje veikėjo lape. (bus baigtinis tėvų ir motinų sąrašas paliekant laisvę kitą pusę susigalvoti ir panašiai)
Tam tikroje svarstymų fazėje yra papildomos smulkmenos ir eksperimentai, kurių gali ir nebūti, pvz vienkartinio panaudojimo bonusas ar pora. (geresnis kardas, sargybinis, šnipas, laivas etc)
Antrasis fistos žaidimas, kurio gali nebūti* jei nebus naktinės sesijos (nebent trūks meistrų) bus apie mirtinguosius arba beveik mirtinguosius nūdienos laikais. Kaip ir pridera senoms geroms wod tradicijom viskas nuvažiuos į neaiškius ir žaidėjams nepažįstamus plotus kai visi apgaudinės veikėjų personažus kiek tik sugebės.
Sistema 80 procentų, jog nWoD, bet setingas bus labai laisvai žiūrimas. Tiesą sakant aš turiu du skirtingus siužeto variantus, vienas kurių apskritai neturi nieko bendro su wod, tiesiog mistika su laiku ir visokiom problemom, o kitas yra šiek tiek susijęs su neįsivažiavusių vilkolakių kampanija, bet tik tuo, kad aš panaudočiau keletą idėjų, kurios taip niekur ir nebuvo panaudotos.
Bet kokiu atveju žaidimo principas ir tematika panaši – mirtingųjų grupė su labai minimaliomis arba išvis be jokių galių, paprastame pasaulyje dirba paprastą darbą (greičiausiai dalyvauja organizuotoje nusikalstamoje veikloje kaip celė klausanti vieno vadovo) į lenda ten kur atsiranda bėdos.
Tam tikra prasme daug labiau tradicinis rpg su kampanija bendru tikslu ir be jokių tarpusavio intrigų. (Dėl paprastos priežasties, jeigu naktį nebus 5 žmonių, o bus 4, tai nebūsiu praradęs darbo kurį skirčiaus rašydamas 5 žmonėms labai unikalius dalykus) Apskritai šitai sesijai ruošiuos be teorinio siužetinio lygmens nuo tos akimirkos kai sužinosiu ar naktinė sesija bus ar ne.
Tikiuosi, jog prieš pat fiestą surasiu akimirką pakomentuoti viską dar kartą, tačiau gali būt jog laiko ir nebus.
Iki kito įrašo.

*(2011-09-28)p.s. šviečiasi, kad naktinio žaidimo nebus.

Noble Blood: islands #2 sesija ir komentarai

Noble Blood: islands #2 sesija ir komentarai
2011 birželio 10d žaidimas
Po šiokių tokių logistinių problemų, galiausiai pavyko pravesti antrąją sesiją. Jos metu aš jau nebestebėjau sistemos taip įdėmiai ir tiesiog norėjau pažiūrėti kaip ir kur nuves istorija. Minimalus komentaras dėl žaidimo aplinkos – šiaip butai turi šiokį tokį privalumą (privatumą) prieš kavines ar rikius, tačiau per tokį karštį geriau sėdėti ten kur yra kažkokia oro cirkuliacija, o ne vienas praviras balkono langas.
Sesijos pradžioje nedalinau jokios patirties ir neskirsčiau jokių taškų, ir, jei gerai atsimenu trys iš keturių žaidėjų užmetė akį į praėjusį pranešimą čia ir kažką atsiminė. Todėl prisiminimas prieš sesiją buvo trumpesnis ir gan greitas. Mano nuomone tai tikrai galės praverst, kai pagaliau pradėsiu ką nors kas trunka ilgiau nei dvi sesijos, ir tikiuos dažniau nei kas dvi savaitės. Po egzaminų.
Veiksmas vyko dviejose vietose – laive, kur Lavinija ir Adrihiel aiškinosi ar reikia palikti Voracijų užrakintą ar ne ir Aligator saloje, kur Ron rinko karius, negailėdamas išlaidų. Deja, bet viso ginčo, kurio pradžia buvo Voracijaus užrakinimas kapitono kajutėje, o pabaiga tam tikros paliaubos, nepavyks atpasakoti, nes daugumos nepavyko išgirsti. Tačiau Voracijus nepabijojo išreikšti savo nepasitenkinimo visais įmanomais būdais ir, kadangi visa tai vyko per gerą parą, visi žinojo, jog visų patogumų nebuvimas kajutėje nebuvo priimtinas.
Ron, supykęs ant grafo Gato už apskelbimą išdaviku, ir pats jį tokiu paskelbęs, paaukojo didžiulę dalį šeimos turtų, kad nusamdytų kariuomenę. Vakarop, jo sargybos kapitonas pranešė apie įsibrovėlius į pilį. Ron nepanikavo, o tiesiog užsidarė savo kambariuose prie įėjimo pastatęs sargybą. Jau visai vėlai jo miegamajame jį pasitiko žmogus su gobtuvu, pasiūlęs pagalbą kovoje prieš Gatą. Po neiglo pokalbio Ron sutiko ir sudalyvavo kraujo rituale, kurio kulminacijoje jam buvo įtektas kardas, „kuriuo bus lengviau nugalėti“.
Visi keturi susiėjo kiek vėliau, kai kartu su iš Raven salos atplaukusiais dar keliais laivais Adriehiel laipino motinos karius pakrantėje šalia Ron valdų. Įvyko trumpas pasitarimas tarp Ronui į pagalbą atvykusio liūto Leo, ravenų kariam vadovaujančio Vilio, Lavinijos, Adrihiel, Voracijaus ir Rono, kurių metu buvo pasikeista piktais žodžiais dėl Adrihgiel laivų išdavystės, tačiau buvo nuspręsta pirmiausia išspręsti Gato, o paskui ir barbarų kariuomenės problemas. Liūtas Leo pasisiūlė vadovauti pajėgoms, ir galiausiai tas jam buvo leista.
Voracijus, kol kariuomenė ruošėsi, išsiuntinėjo pasiuntinių į savo tėvų žemes Raven saloje, taip pat dalį žmonių suorganizavo išlaisvinti mažoje saloje, kurioje buvo palikti markizo laivai sulaikytų belaisvių pasiūlant jiems progą dirbti jam. Owl, nors ir bandė prisiminti ką galėjo apie Leo genealogiją, kurią jis kažkaip keistai papasakojo, tesugebėjo užsirašyti, jog reikės kažkada pasižiūrėti, o visą likusį laiką nepaprastai džiaugėsi vėl būti ant žemės.
Adrihiel, prieš puolant Gato pajėgas pasiuntė savuosius laivus užimti miesto uosto, ir ateiti Gato armijai, žygiuojančiai prieš barbarus, iš nugaros. Tuo metu pagal Leo karo planą įvyko mūšis, smaigalyje dalyvavo Rono pajėgos, kurioms per ilgą ir sunkią mūšio laiką pavyko pasiekti patį Gatą, ir Ron sugebėjo nusmeigti grafą savo kardu praradęs dešinę ranką. Kadangi Leo stengėsi neaukoti vyrų ir žaidė manevrų karą visur, išskyrus centrą, kai šaukliai pradėjo pranešinėti apie Gato mirtį, pavyko nuraminti visus ir sudaryti bent laikiną taiką.

Ši bendra armija, Leo primenant, jog reikia neleisti barbarams pasiruošti, iškart pasuko link laukinių pajėgų, kurių keli būriai jau buvo prisiartinę arčiau. Barbarai greitai pradėjo trauktis atgal, ir visi kovoję pirmose gretose, kaip pavyzdžiui Lavinija, atkreipė dėmesį, jog šitie priešakiniai būriai ginkluoti prasčiau nei ankščiau.
Galiausiai, temstant, bendra kariuomenė pasiekė barbarų stovyklą krante, kuri jau buvo apleista, neskaitant pavienių pajėgų likučių, o jūroje degė barbarų laivai, juos supo nepažįstamas laivynas.
Visi mūšiui vadovavę baronai susirinko ant kalvos, greitosiomis pastatytoje palapinėje. Dalis baronų, atsigėrę vyno, nešioto baronams po kovos, įskaitant Adrihiel, viso pokalbio metu jautėsi negerai ir mažiau šnekėjo. Leo visiems džiaugsmingai pranešė, jog jo tėvas Liucijus su savo laivynu atvyko jiems į pagalbą ir visi baronai turėtų padėkoti naujajam markizui už jo pagalbą ir prisiekti jam ištikimybę.
Kol baronai bandė, tiesa nevisi, prieštarauti, Ron suvokė, jog kardo magija padėjusi jam mūšyje įpareigoja jį tą dieną klausyti Liucijaus ir Leo, nors jis ir puikiai suprato, kad tai ritualo, davusio jam ginklą dalis. Daugiausiai prieštarauti pradėjo Voracijus, o tuo metu Liucijus su palyda atėjo į kalno viršūnę. Ten Liucijus pasiskelbė esąs Gato sūnus, žinojęs tėvo nedorus ketinimus ir atėjęs padaryti tvarkos, beigi, dingus markizui
Po neilgo pokalbio visi prisiekė naujajam markizui ištikimybę, o Voracijus sugebėjo pabėgti žemyn į stovyklą ir išsivedė dalį pajėgų priklausiusių raven giminei, ir iškart patraukė į salos sostinę, užimti buvosios Gato tvirtovės, tikėdamasis ją pasiekti ankščiau už Liucijų su jo sūnum. Ron grįžo į savo valdas, Adrihiel, į tėvo miestą, kur rado mirtinai sužeistą tėvą, kuris galbūt ir būtų atsilaikęs, jei ne ankstesnis jos ir Ron laivų išplaukimo smūgis uosto gynybai.
Lavinija tuo metu keliavo lėtai kartu su Liucijum, bendraudavo įvairiomis temomis, gretinosi prie naujojo markizo ir jo sūnaus.
Voracijus, praradęs didelią dalį pajėgų sugebėjo užimti Gato tvirtovę, kur tebuvo standartinė įgulą ir visą laiką bandė susikviesti daugiau pagalbos. Ron atsisakė ir grįžo į savo žemes, Lavinija sutiko pamėginti nuonuodyti bent Leo,o Adrihiel atplaukė su laivais. Tačiau Voracijus, kadangi jo generolai buvo pasteni už Leo turimus, sunkiai laikėsi apsiaustas Gato pilyje. Laimei Lavinija pranešė apie grotą pro kurią laivai gali patekti į pilį, todėl praėjimai buvo surasti ir užbarikaduoti nespėjus kariams prasiveržti vidun iš pilies gilumos. Tuo metu Adrihiel, susitikusi su kitais Raven laivais, bei jau matytais iš barono paimtais laivais, kuriems dabar vadovavo voracijaus žmonės, pabandė bent nuskandinti dalį Liucijaus didžiulio laivyno, tačiau po pirmo nesėkmingo susidūrimo jūroje, nors ir pridengiant tvirtovės pabūklams, teko trauktis. Adrihiel susinervinusi išplaukė su saviškais laivais Afrikon, palikusi likimo valiai Voracijaus laivus.
Lavinija tuo metu susitiko pietums su Leo ir, pati prieš tai išgėrusi priešnuodžio, kartu su juo išgėrė užnuodyto vyno. Deja, jai vykstant iš stovyklos, buvo susigriebta, kas kaltas dėl Leo traukulių ir mirties, ir Lavinija buvo paskelbta išdavike.
Kadangi be sūnaus vadovauti pajėgoms Liucijus nesugebėjo staiga paimti pilies, jis tiesiog ją apšaudė iš laivyno tol, kol viena siena pradėjo byrėti. Voracijus, supratęs, jog nors ir pilį paimti bus sunku, Liucijaus pajėgų tam užteks, todėl galiausiai nulenkė galvą prieš naują markizą ir išsiuntė jam derybų prašymą.
Po taikos sudarymo ir Voracijaus ir Liucijaus sargybos nužudė vienas kito pasiųstus žudikus, nors vienas kitam apie tai taip ir nepasigyrė.
Taip ir baigėsi istorija, su nauju Markizu Liucijum, Voracijum, kuris gavo buvusias Adrihiel tėvo žemes, Adrihiel, kuri vėl išplaukė į tolimas pietų šalis, Lavinija, kuri pabėgo iš salos į tėvų giminės žemes, galbūt net svarstyti Owl giminės įsikišimo į karo nuniokotą salą, ir vienarankiu Ron, kurio žemės praktiškai padvigubėjo, perėmus mirusių kaimynų valdas.


Apskritai sesija man patiko mažiau nei prieš tai buvusi, ypač kai pabaigoje tapau auka problemos, kai lyg ir visi atsisakė kariausti toliau, bet Voracijus dar bandė kažką pasiekti, ir visi kiti žaidėjai šiek tiek atsainiai svarstė galimybes jam padėti. Ron netgi nesikišo į paskutinį karą, todėl realiai paskutinis pusvalandis bent jam buvo visai neinteraktyvus, nors jis ir gavo atsisakyt keltą kartų laiškais tarp jo ir Voracijaus.
Bendras vaizdas man kaip ir patiko, ypač kai visi žaidėjai atidavė Leo vadovavimą armijoms, turėdami omenyje, jog pas jį labai geri armijos vadovavimo sugebėjimai. Ne iki galo patiko Voracijaus užrakinimas kapitono kajutėje sesijos pradžioje, nes truputėli trūko vidinių žaidimo argumentų juo taip stipriai nepasitikėti, nes viskas rėmėsi jo deklaracija man apie planus išlaisvinti belaisvius slaptame Gato salos uoste (kuriuo, taip ir nepavyko žaidėjams išsiaiškinti naudojosi ne Gatas, o Liucijus) ir pasiimti laivus sau su jų ir savo giminės žmonių pagalba.
Epilogas vėlgi šiek tiek šlubavo dėl praktiškos pusiausvyros nusistovėjimo tarp Liucijaus ir Voracijaus, nei vienas nebeturėjo geneliaus generolo, vieno pajėgos viršijo kito keturis kartus, bet Gato pilis buvo labai gerai įtvirtinta ir paruošta ilgai apgulčiai. Vieninteliai 50 Liucijaus laivų turėjo kažkokios svarios galios ir tai praktiškai tik bombarduojant tvirtovę iš jūros, kas, jeigu būtų užsitesę, būtų kainavę ne vieną ir ne du laivus. Nors tam tikra prasme taika buvo pagal žaidimo dvasią.
Turuti gaila, kad nei Adrihiel nei Lavinijai nepavyko gauti grafienės titulo, nes buvo sudaryta sutarti panaikinti visus kitus pretendentus, o likus dviese jau žiūrėti.

Žaidėjams rašyčiau devynetą su minusu, sau už sesiją aštuonetą.
Bendrai paėmus žaidimas vertas devynių baronetų iš dešimties.
Sistemą būtinai kada panaudosiu. Galbūt per kokią rpg fiestą. Pamąstymas ateičiai – jeigu tai trumpas žaidimas, turėti sąrašiuką npc prieš žaidimą ir liepti kažkiek ryšių pasirinkti iš sąrašo. Taip galima turėti tvirtesnį siužetą, nors iš kitos pusės nėra sunku pagal pasirinkimus pakaitalioti npc gimines.

Hmm, nemanau kad pavyko trumpas aprašymas. Kitą kartą matyt reiks siužetą tiesiog surašyt punktais, o ne rišliu tkestu ir pašnekėt apie kokias konkrečias scenas, arba dar kažkaip...

Noble Blood: islands #1 sesijos komentarai

Kadangi praėjusį kartą leidau sau labai išsiplėsti, teko pasilaikyti šiokius tokius papildomus komentarus sau, tačiau juos dabar norėčiau išsakyti. Todėl be dar didesnių įžangų, apie pirmąją Noble Blood: islands sesiją:

Visų pirma, žaidimas man labai patiko. Gan neseniai buvo keletas sesijų, kurios man atrodė kaip neišbaigtos ar prastesnės, bet būtent šį kartą tokio jausmo nebuvo. Visą žaidimą man patiko tai ką mačiau, sakiau ir girdėjau. Na ir vėlavom pradėt tik pusvalandį.

Jeigu reikėtų vertinti pagal kažkokius kriterijus, tai sakyčiau, jog man patinka kaip ir kur link rutuliojasi siužetas ir kokios yra jo tikėtinamiausios pabaigos.
Sistema, kurios išbandymas ir buvo viena iš pagrindinių sesijos priežasčių man pasirodė visai gerai. Na, tik kartojasi tradicija, kuri sako, kad žaidėjams krenta geriau nei man. Lokys su didele ištverme lengvai nusigeria nuo paruošto gėralo, ir panašiai. O kai meta žaidėjai, tai metimas iškart geresnis. Na, bet taip jau būna, nieko nepadarysiu, tenka tiesiog mažiau mėtyt visokių svarbesnių metimų, arba kiei pakreipiant galimus rezultatus, net jeigu neiškris sėkmių, blogiečio planas pavyksta, tačiau su skylėmis. ;) (jei priešininkai nepateiks jokio iššūkio, niekam nebus įdomu, todėl nelaimingiems npc reikia padėt kartkartėm su dievo pirštu. Apie tai kada nors užkabinsiu, kartu su istorija apie pelkėje savo dienas baigusiu elitiniu žudiku ;) ) Reziumė - sistema veikia, beta versiją galima pašlifuot ir daryt gama.

Veikėjai. Patys veikėjai, kaip sukurti per 15 min, pasirodė daug labiau išbaigti nei sukurti per valandą ar dvi kokiam kitam žaidimui. Manau, kad tam tikrą pagalbą giminių sąrašas priduoda. Apskritai nebuvo kažkokių labai keistų variantų, kaip ir tikėtasi, tam tikros šeimos pasirodė besančios mažiau svarbios, tačiau nemanau, jog sistema nuo to kenčia. Kaip tik, jeigu žaidėjai vis renkasi Raven ir Aligator gimines, mes gauname svarbiausias veiksme dalyvaujančias šeimas, o kitos tėra mažesnės ir neryškios. Natūralu, jog Liūto herbas dažnesnis nei kokio nors Lokio. Gali būti, jog aš klystu sakydamas, jog tokiai sistemai nereikia idealaus šeimų lygiavertiškumo, bet paėmus kad ir nemėgstamus mano gurps vieni skill'ai yra prastesni už kitus žaidimo sąlygomis. Pavyzdžiui žaidžiant modernaus pasaulio rpg kampaniją, sugebėjimas joti yra sunkiau panaudojamas negu vairuoti, bet tai netrukdo turėti abu.

Žaidėjai. Dažna problema, surinkus žmones vienašūviui ar ilgai kelionei po kampaniją, būna prastas vieno ar kito žmogaus pasirinkimas, ypač jeigu pasirodo ryškūs grupės nesiklijavimo požymiai. Šį kartą skųstis negaliu, mat žaidėjai gerai sutarė vienas su kitu, lyg ir nekėlė kažkokių problemų. Galbūt vienintelis minusas, tai žaidėjų nerimtumas keliose situacijose, bet iš kitos pusės aš pats toks, ir dar kad viskas vietoj ir laiku. Na ir nemokam mes žaisti nenueinant nuo stalo, nemokam ;) Bet bandėm. Nors Voracijaus visiems planams tas trukdė, mat daug kas pasiliko lašą informacijos priiminėt sprendimus, minimaliai saugantis nuo galimų pasekmių. Pavyzdys iš pačios sesijos pabaigos, kai buvo nuspręsta Voracijų palikti saloje su belaisviais ir taisomais laivais, jis užsiminė, jog kažką tikrai bandys susitarinėt su belaisviais, na realiai leido suprast, kad pasilieka ne be priežasties sakydamas tik man. Rezultate iškart pasikeitė Lavinijos ir Adrihiel nuomonė leisti jam pasilikti ar ne. Bet realiai smulkmenos. Tačiau jeigu tai būtų dar didesnio konkurencingumo žaidimas, tada jau tikrai tektų nueidinėt nuo stalo.

Aplinka, ir atmosfera. žaista buvo Rikyje, tai aplinka buvo kaip visada, na, o atmosfera, nežinau. Iš tiesų man atrodė, kad visiems bent kažkiek patiko ir kažkokios bendros pastangos smagiai praleist laiką jautėsi, bet kad būtų buvus kažkokia ypatinga atmosfera, tai ne, lyg ir ne. Aišku, atmosfera yra mano terminas, kurį aš naudoju kažkokiam tobulam žaidimui apibūdint, kurios aš pats kol kas nesugebėjau sukurti dar niekada.

Bendrai paėmus, rašyčiau sau silpnoką devynetą. Žaidėjams irgi, tik normalų.

Noble Blood: Islands sesija #1

2011 gegužės 28d žaidimas

Mano mintyse formuojantis blogo idėjai, aš maniau čia rašyti apie savo pravestas sesijas ir patiekti du dalykus apie jas. Visų pirma, paprasčiausią atpasakojimą apie veiksmą, o visų antra, pateikti kažkokį viso to komentarą. Tuo pačiu metu toks žaidimų aprašymas ir komentavimas padėtų žaidėjams, ypač po ilgos pertraukos (dvi savaitės yra gan daug) prisiminti kas vyko prieš dvi sesijas.

Tačiau pradėjęs rašyti šitą įrašą, prieš keletą dienų, pamačiau, jog norint parašyti veiksmo ataskaitą, man gaunasi pernelyg daug teksto, mat bandau viską aprėpti pernelyg smulkiai. Taigi, nusprendžiau, jog atskirų scenų tikslumu aprašinėti sesijų nesiruošiu, tačiau kažkokį aprašymą ateityje vis tiek pateikinėsiu. Reikės tik save stabdyt ir nesileist į bereikalingas smulkmenas. Šiam kartui, laimei ar nelaimei, pasiliksiu savo juodraštį ir truputėli išsiplėsiu.

Žaidimas buvo suplanuotas, kaip vieno ar dviejų šūvių žaidimas, kelios idėjos jam galvoje sukosi jau ne vieną mėnesį ir taip baigėsi, kad prisėdau sukurti sistemą. Noble Blood sistema jau aprašiau, realiai sesijos tikslas buvo ištestuoti ar ji veikia. Savaitgalis buvo šiek tiek chaotiškas, keletas žmonių išvažiavo, kiti negalėjo ir rezultate žaisti atėjo keturi žmonės. Kaip visada šiek tiek buvo vėlavimo, tačiau pradėta buvo tik pusvalandžiu vėliau.

Pasaulis buvo niekuo neypatingas, labiau parinktas kaip molis žaidimui, paliktas statymui ir plėtimuisi. . Pradžioje tebuvo pasakyta, jog klimatas šiltas, bet dar ne tropinis, ir kad veiksmas vyksta nedidelėse salose, valdomose aristokratų, pakraštyje didoko salyno. Visi žaidėjai – kilmingi ir išdidūs didikai. Technologijų lygis renesansiškas. (Veikėjolapiuose naudojau angliškus herbų pavadinimus, tačiau rašant kartais prasprūsdavo lietuviški, neišsigaskit ;D)

Tada išdalinau tuščius veikėjolapius ir pasakiau, kad man reikia sužinoti visų žaidėjų tėvus. Gan greitai, gal per 15-20 minučių, buvo sukurti keturi veikėjai, visi ganėtinai jauni baronai:

Voracijus – Raven, kuris save garsiai visiems vadino Vvixen giminės nariu,

Adrihel – Aligator, kapitonė prekeivė plaukanti tolimose jūrose,

Ron – Aligator, besididžiuojantis savo kariniu laivynu pasiturintis baronas,

Lavinija de Rinua (?)– Owl, setrganti įkyria, šeimą persekiojančia jūros liga. (Owl veikėjo lapo neturiu, gali būti melagingos informacijos)

Perbėgus akims jų tėvus, susirinko 3 Aligator, 3 Raven, 1 Vixen ir 1 Owl:

Staiga salos įgavo valdovu gimines ir visas veiksmas vyko dviejose salose, viena kurių priklauso Raven grafui, o kita senam Aligator grafui vardu Gatas (Gaatas).

Pastarojo pilyje, o tiksliau, tvirtovėje ant uolų, vyko žiemos sezono pabaigos šventė, kurios metu, kaip bylojo praktiškai visų Raven nešiojami gandai, Gatas turėjo paskelbti Regentą, atsakingą už uolose tarp salų iškilusios karinio laivyno ir įtvirtintų barakų valdymą.

Žaidėjai paskelbė kaip kas atvyko, Voracijus kažkaip labai patogiai jau buvo puotoje, niekam neatkreipus dėmesio į tikslų jo atvykimo laiką, Adrihiel atplaukė su laivais iš prekybinio reiso po tolimas pietų šalis, Ron su savo didžiuliu laivynu atplaukė iškart gavęs kvietimą, o Lavinija buvo liguista išlaipinta uoste, džiaugdamasi radusi žemę. Pradžioje lordas Gatas vėlavo, o įžanginės puotos metu, vyko paprasčiausiais bendravimas ir lažybos. Vos ne iškart Voracijus susilažin su atvykusiu iš šiaurės salų bear Borisu dėl gėrimo varžybų, kuriose niekšiškai sukčiavo išvirdamas kiek panuodytą gėrimą, o abu aligatoriai (Ron ir Adrihiel) stebėjo, kaip jų abiejų bendras pusbrolis Eagle susipyko su jaunu Wolf. Galiausiai visi žaidėjai, ir puotos tolimas svečias iš šiaurės, jau atsigaivelėjęs Borisas sėdo prie stalo, kur turėjo nuspręsti ar patvirtinti dvikovą puotos metu ar ne. Po ilgų

diskusijų vilkui buvo neleista naudoti kardo, o ereliui lanko, ir dvikova tapo imtynėmis. Borisas net atgabeno iš savojo laivo šiaurėje naudojamas metalu pakaustytas pirštines. Komisija isprendusi klausimą išsivaikščiojo kas sau - Adrihiel ėmė siūlyti Borisui ir Voracijui įvairiausių prekių iš dar labiau pietuose esančių kraštų, pelėda nusileido apžiūrėti pilies, o prie Ron prisigretino vietinis Lion ir pabandė užsitikrinti paramą žemės klausimais, jei dabartinis kaimynas pabaigtų savo dienas. Lion Leo siūlė iškilus aplinkybėms, kurių metu Aligator Teo, Rono kaimynas, dingtų ar mirtų, pasidalinti jo žemes, tačiau taip ir negavo garantuoto atsakymo. Tuo pat metu, apačioje, po tvirtove esančioje slaptoje grotoje iš laivelio nežinomu herbu buvo kraunamos dėžės stebint grafui Gatui, o juos savo ruožtu šnipinėjo Lavinija. Laivelis – gan mažas, tačiau su irkluotojais ir gan nedidelėmis burėmis, bei visi juo atplaukę barbarai labai džiugiai į laivą krovė sunkias metalu žvangančias dėžes. Aukščiausias iš jų išmėgino jam Gato įteiktą kardą nusmeigdamas niekam nereikalingą vergą ir tuo puslaukinių vizitas baigėsi. Owl staigiai pakilo į viršų laiptais.

Galiausiai autoritetingosios komisijos vėl prireikė, ir paramą kvečiant į dvikovą pilies šeimininką pabandė užsitikrinti gan jaunas Aligator Teo, pirmiausia prisiartinęs prie Ron, o paskui ir prie Lavinijos, pasakojo, kad radęs įrodymu, jog buvosio regento, jo tėvo mirtis yra grafo kaltė, ir norįs jį iškviesti į dvikovą iki mirties. Tačiau tokiam žingsniui, esant pas grafą namuose, tiesiog būtina komisijos parama. Į pokjalbį prisijungė Voracijus, kuriam Teo, net pažadėjo laivą už paramą. Lavinijai Teo prižadėjo duoti priėjimą prie vietinės bibliotekos, o Ronui peržiūrėti tarpusavio sienas.

Gatas nusileido žemyn ir pasisveikino su svečiais, palinkėjo geros puotos, pranešė, kad vėliau paskelbs svarbų pranešimą ir pakvietė visus pasižiūrėti numatytos dvikovos. Imtynės tarp Eagle Urielio ir jauno Wolf, jau

patvirtintos komisijos. Tačiau, kai tik abu dalyviai įšoko į ringą, Jaunasis Vilkas ėmė svirduliuoti ir išgriuvo ant ringo kraujui bėgant iš nosies. Ir daugiau nebeatsikėlė. O kiek vėliau, praėjus pirminiam šokui, viskas sugrįžo į numatytąsias puotai vėžes, grafas priėmė dovanas, visiems padovanojo po durklą su jų šeimos herbu. Adrihiel padovanojo jauną ir gražią vergę su beždžionėle, Voracijus taip pat, tačiau be beždžionėlės, o su įvairiais aliejais, Lavinija – gražią baltą moters skulptūrą, o Ron atidavė laivą šilkinėmis burėmis. Po dovanų dalies, Gatas pradėjo kalbėti apie regento paskyrimą, bet jam sutrukdė pasiuntinys, pranešantis apie barbarus, puolančius salą.

Greitosiomis buvo suorganizuoti būriai ir laivai, grafas Gatas, nors ir senas būdamas išjojo su savo kariais sausumoje, pasiuntęs savąjį laivyną aplinkui, patį primą, ir liepęs kitiems mobilizuoti pajėgas ir paskyręs kur kas turi vykti, išsiskubino pats pirmasis. Visi baronai, pretendentai į regento poziciją buvo išskirstyti po vietoves. Žaidėjai išvyko ginti arčiausiai prie išsilaipinimo vietos esančio Adrihiel tėvo Aligatoriaus Krono valdomo miesto. Greitai buvo surinkti laivai, nusiustos pajėgos. Lavinija padėjo organizuoti gyventojų ir turtų atitraukimą į tvirtovę, Voracijus padėjo organizuoti žvalgybą, o Ron ir Adrihiel atplugdė savuosius laivus ir sujungė juos su Krono pajėgomis. Deja, bet jūrų mūšyje, nors ir pergalė atrodė pasiekiama, barbarų laivai laikėsi drąsiai ir ilgai, o dar laivynas nematytomis tamsiomis vėliavomis atėjo į pagalbą priešo pusėn ir su dideliais nuostoliais salos

gyventojai gavo trauktis. Visur kitur, buvo pilna liudininkų, teigiančių, jog tai vieni, tai kiti barbarai naudojasi geresniais ginklais ir šarvais nei paprastai.

Viso atsitraukimo sumaištyje kartu su savo pėstininkais į miestą atsitraukęs aligatorius Teo buvo nudurtas peiliu į nugarą, tačiau niekas net nesivargino ieškoti kaltininkų.

Buvo ilgais sprendžiama ką daryti ir nuspręsta, jog yra trys variantai – plaukti į gretimą Raven salą prašyti paramos, plaukti į uolų tvirtovę atsivežti regento laivyno, ar plaukti pas markizą į šiaurę su pagalbos prašymu.

Čia visi išsiskirstė ir išsiplaukiojo į skirtingas puses, Adrihiel dar nebuvo apsisprendusi ar ieškoti pagalbos kitoje saloje, pas motiną, arba plaukti pas markizą, Lavinija ir Voracijus, sala nusprendė pasiekti uostą ir plaukti į regento tvirtovę tarp salų, o Ron buvo pasiryžęs paaukoti dalį laivyno, kad pramušti nežinomų laivų blokadą ir pirmas nuplauktų į tą pačią tvirtovę, teikdamas, jog tas, kuris pirmas nuplauks, jau praktiškai turės rankose regento poziciją.

Kai jungtinis Ron ir Adrihiel laivynas ėmė prasiveržinėti pro barbarus ir nežinomo šeimininko laivus, Adriehiel laivai staigiu manevru paliko Ron laivyno šoną atvirą, kuo priešai iškart pasinaudojo, praleisdami tris išlikusius Adrihiel laivus į plačią jūrą. Ron taip pat sugebėjo prasiveržti, tačiau Adrihiel pokštas jam kainavo pusę laivų, ir jis praplaukė su devyniais.

Lavinija ir Voracijus su keturiomis dešimtimis palydovų prajojo per salą atgal į miesto prie Gato tvirtovės uostą, kur jų iškart nenorėjo įleisti. Ten, prasmukę pro miesto sieną slapta, jie galiausiai išvydo išdidžiai stovintį miesto uoste milžinišką Markizo laivą. Kadangi nepavyko rasti greitų atsakymų jie su dvidešimtimi vyrų įsibrovė vidun, kur vietoj markizo žmonių, surado grafo Gato pavaldinius. Dar tebesant laive, su tamsos priedanga šis išplaukė į jūrą, kur dvidešimt patikimų vyrų sugebėjo paimti įkaitais laivo kapitoną ir tuo pačiu jo šešiasdešimties vyrų įgulą, vos pakankamą valdyti laivui. Pasirodo laivas buvo gabenamas į seną salelę, kur kadaise, jaunas būdamas grafas Gatas, tuo metu dar be jokio titulo, tiesiog paprasčiausias piratas, turėjo užutekį taisyti laivams.

Ron atplaukė į uolų tvirtovę, ir rado ją paimtą, be karių ir be laivų, tik su mūšio pėdsakais ir įtartinu kiekiu negyvų markizo kareivių, kurių ten apskritai neturėjo būti. Apžiūrėjęs tvirtovę ir supratęs, kad nieko nebus, jis grįžo į puolamoje saloje esančias savo valdas ir pradėjo organizuoti gynybą.

Tuo metu Adrihielė gavo audienciją pas savo motiną, negyvenančią su jos tėvu, ir kartu su jos pagalba prišnekino Raven giminę išsiusti pagalbą.

Adrihielės keturi laivai prikimšti Raven pajėgų, sutiko Markizo laivą, kuriame Lavinija Ir Voracijus jau buvo įvedę savo tvarką. Po trumpų derybų buvo nutarta aplankyti Gato seną užutekį negyvenamoje salelėje. Ten, Markizo laivas, turėjo būti perdažytas kitomis spalvomis, tačiau, ne taip kaip buvo planuota Gato pavaldinių, į užutekį jis įplaukė užtaisytais pabūklais ir pilnas Raven kareivių. Kiti laivai laukė prie užutekio žiočių. Markizo didysis laivas, trimis eilėmis patrankų iššovė po salvę į abu iš dviejų jau esančių užutekyje laivų, ir nušlavęs vieno denį nuo vyrų prikabino abordažo kablius. Tačiau pirmasis laivas taikliu šūviu sutrupino vieną iš didžiojo laivo stiebų, pakėlė bures ir išplaukė laukan, padarė rizikingą manevrą praplaukdamas arti uolų ir rifų, iššovė dar keletą šūvių į pasaloje laukiančius laivus ir prasprūdo tolyn.

Visi trys baronai pasitarė ką darys su pora šimtu belaisvių ir dar vienu paimtu laivu, ir buvo nuspręsta markizo didijį laivą dar dieną paremontuoti ir paskui pasiusti pąskui, o su kitais plaukti tiesiai į Grafo salą. Voracijus norėjo pasilikti su remontuojamais laivais, tačiau abi baronienės negalėjo apsispęsti ar galima juo pasitikėti. Galiausiai Voracijus nusprendė nuplaukiant iššokti pro laivo bortą, ir nuplaukti į užutekį kur Raven prižiūrimi belaisviai remontuoja laivą.

Tuo metu Ron, grįžes į artimiausią uostą prie savo valdų, ten rado sumuštą Gato kariuomenę, ir pareikalavo susitikti su senuoju grafu. Audiencijos metu pasakęs savo klausimus dėl mirusių markizo karių tvirtovėje, buvo išvadintas kurstytoju, ir galiausiai išbėgo iš palapinės tik savo apsaugos pagalba. Atsitraukė į savo valdas apšaukęs Gatą išdaviku, ir išsiuntinėjo laiškus vietiniams baronams, kaltindamas Gatą išdavus Markizą. Pradėjo rankioti valdų apsaugos karius, ieškotis samdinių, svarstydamas smūgį nukreiptą prieš grafą, o paskui jau aiškintis su barbarais, vis dar šėlstančiais kitoje salos pusėje. Tiesa, barbarai šį kartą griovė ir degino mažiau nei paprastai, bet galbūt tai buvo tik valstiečių vilties išraiška ganduose.

Tuo sesija ir baigėsi. Tęsinys turėjo vykti prieš tai buvusį savaitgalį, tačiau dar nusikėlė.

Komentaras dar kitame įraše, nes ir taip oj kiek užtruko.

Namūdinės sistemos ir "Noble Blood"

Esu žmogus, kuris pirmiausia galvoje sumąsto idėją arba siužetą ir tik tada pradeda ieškoti sistemos, kuri šį variantą galėtų atspindėti. Tačiau paskutiniu metu dalinai perėmiau iš kitų, dalinai pats priėjau požiūrį, kuris sako, jog kiekvienas žaidimas gali turėti savo sistemą. Tai tereiškia, kad norint pridėti keletą akcentų, nereikia modifikuoti kurios nors esamos sistemos, o galima, įdėjus panašiai pastangų gauti kažkokį priimtiną rezultatą. Nesu prikūręs tūkstančių skirtingų sistemų, nes dažniausiai kažką galima surasti, tačiau jeigu norisi kažko tinkamo paprastam žaidimui, jau antrą kartą pasiėmiau popierių į rankas ir kažką sukūriau. Nepasakysiu kažkokio konkretaus būdo, kaip sukurti savo sistemą, ją taikant norimam siužetui, o galbūt tiksliau, žaidimo pasauliui, tačiau pabandysiu šiek tiek pateikti įžvalgų pavyzdžiu.

Viskas prasidėjo nuo eilinės idėjos, kuris atrodė pakankamai svari, jog prašėsi žaidimo. Idėjos pagrindas, tai senas noras kada nors padaryti žaidimą apie kilmingus bajorus, turinčius savo turtus, žemes ir armijas, bei dalyvaujančius intrigose tarpusavyje. Sistemos reikalavimai, kuriuos iškart išsikėliau mintyse buvo bent minimalus priklausomybės giminei atvaizdavimas ir tuo pačiu ganėtinai nesudėtinga, labiau siužetu paremta, negu taktinė konfliktų sprendimo schema. Mano pirmiausia mintis buvo Houses of the Blooded, tačiau, nors oficialiai ji ir gali vaizduoti ką tik norime, Houses of the Blooded su savimi atsineša savo stilių, venišką prigimtį ir aptakumą. O mano vizijoje baronai ir grafai turėjo būti ne ilgaamžiai tragiškų dramų veikėjai, o tiesiog kilmingi naudos siekėjai, žmonės visomis prasmėmis, be ritualinių dvikovų ir be draudimų armijoms. Aišku, Houses of the Blooded man galėjo tą suteikti su minimaliais pakeitimais, tačiau tai – eksperimentas kitam kartui, o be to, dalis mechanikų apskritai turėjo nukentėti. (Čia reikėtų pasakyti, kad kartais sistemos su treitais, kurie nėra niekur aprašyti o yra sugalvojami vietoje, man neatrodo taip gerai, kaip galėtų. Apie tai – kai rasiu dar laiko.)

Todėl aš atsisėdau prie kompiuterio, tikėdamasis gauti kažkokį mišinį tarp Ambero, Song of Ice and Fire, Houses of the Blooded ir paprasčiausio renesanso ir viduramžių makiaveliškumo. Produktas yra šiuo metu testavimo fazės pradžioje esanti sistema „Noble Blood“, kurios autorystė lyg ir priklauso man, tačiau naudojimo aš net negalvočiau riboti (jeigu kažkaip atsiranda tokių, kuriems to prireiktų).

Kertinis sistemos akmuo ir variklis yra „giminės“ medis užimantis didesnę veikėjo lapo dalį. Tai ir buvo idėjos kertinis akmuo – visi žaidėjai, kuriant veikėją yra „priverčiami“ surašyti savo šeimą, įkvepiančią jį personą, draugą ir varžovą. Net be jokio papildomo darbo tai tampa žaidėjo istorija ir tereikia keleto minučių nuspręsti, kodėl tavo veikėjas iš giminės pasipuošusios Liūto herbu, susipyko su Voru.

Smulkesnė analizė, tuo pačiu tinkanti, kaip veikėjo kūrimo gidas irgi yra ganėtinai paprasta:

Yra vienuolika skirtingų aspektų, kuriuos simbolizuoja kilmingos šeimos, o dar tiksliau, jų šeimos herbas. Kiekvienas herbas atitinka sferą, kurioje šeima yra labiausiai žinoma ir daugiausiai mokinama. Pildant giminės medį šeimų herbais, renkame pliusus prie sferų ir sugebėjimų, ir tuo pačiu suteikiame paaiškinimą personažo sugebėjimams. (Tėvas, išdidžiai nešiojantis drakono herbą, leido jauną sūnų pas geriausius prekybininkus išmokti pinigų vertės ir kiekviena proga naudojosi išmokyti siekti turto. Pusseserė voras, padovanojusi ritualų knygą, nuo vaikystės nemėgstamas jaunas vilkas, privertęs išmokti kardo meno ir taip toliau)

Pasirinkus tėvą ir motiną, tenka pasirinkti kieno iš jų dviejų liniją jūs tęsiate (Heritage), ir pasirinkti savo susidomėjimo sritį (prie You, parodančia šiokį tokį asmeninį interesą), bei visus kitus ryšius. Surašome bent* tėvų vardus. Tada kiekvienas pasirinkimas duoda tam tikrą pliusą, kurį perkeliame į viršų, prie visų herbų ir sugebėjimų sąrašo. Todėl pasirinkus tėvą (+3) lokį, vietoje vieno taško skiltyje Bear, turėsime jau keturis. Galutinis rezultatas sugebėjimų sąrašas, kiekvieną jš įvertinant nuo 1 iki 12.

Kiekvienas sugebėjimo trejetas taip pat simbolizuoja šuolį tarp turimas priemonių atlikti ar vykdyti sugebėjimą/veiklą kokybės. Drakonas, turintis šešetą taškų palyginus su drakonu, turinčiu trejetą, ne tik, kad moka geriau valdyti turtus, tačiau jų ir turi daugiau. Atitinkamai „keičiasi“ ir Bear išvaizda, Raven šnipų tinklas, Aligator laivynas ir t.t.

Visa sistema tai paprasčiausias Xd10 mėtymas, kur X yra turimų taškų skaičius srityje, skaičiuojant visus rezultatus 8, 9, 10, kaip sėkmę, ir už kiekvieną 10 metant dar vieną. Dauguma įvykių sprendžiami „contested“ metimais, kai du personažai (pc ir pc ar pc ir npc) meta savo atitinkamus reitingus ir palygina sėkmių skaičių. (Žaidusiems WoD, taip, metimo esmė yra ta pati)

Toks dalykas kaip žala nėra skaičiuojamas atskirai, tačiau žaidėjams tiesiog galima pranešti kaip sunkiai sužeistas buvo jų veikėjas. Sistema nesiūlo patogių priemonių žudyti vienas kitą, tačiau juk tai galima nesunkiai suorganizuoti ir be taktinės kovos. ;)

Ir, paskutinė pastaba, sistema dar neužbaigta, šiuo metu svarstau pridėjimą dar vieno lapo, t.y. antros pusės veikėjo lapo, kurioje būtų galimybės turėti patirties taškus (arba naujais pažįstamais, arba tiesiog įvedant kainas), bei stebėti savo turimus resursus - žemes, karius, laivus ir turtus. Tačiau toks papildymas papildoma informacija – tik jeigu vyktų kampanija, o ne vieno ar dviejų šūvių žaidimui.

*Galima ir patartina iki galo pavadinti visus rivals, friends ir siblings, sužiūrėjus ar visa kompanija neturi galimybių surišti savo personažus. Tai galima daryti ir kūrimo metu, pavyzdžiui liepiant, jog kiekvienas žaidėjas turi turėti bent pereinamą (pvz bendras npc personažas) arba tiesioginį (pvz vienas kito rival) ryšį.